| A dominant theme in One Hundred Years of Solitude is the inevitable and inescapable repetition of history in Macondo. |
Dominuojanti "Šimto metų vienatvės" tema - nuolatinis ir neišvengiamas Makondo istorijos pasikartojimas. |
| The protagonists are controlled by their pasts and the complexity of time. |
Protagonistai yra kontroliuojami jų praeities ir laiko kompleksiškumo. |
| Throughout the novel the characters are visited by ghosts. |
Romane veikėjai yra nuolat lankomi vaiduoklių. |
| "The ghosts are symbols of the past and the haunting nature it has over Macondo. The ghosts and the displaced repetition that they evoke are, in fact, firmly grounded in the particular development of Latin American history". |
"Vaiduokliai yra įstrigusios Makondo praieties simboliai. Vaiduokliai ir perdėtas pasikartojimas, kurį jie sužadina, tiesą sakant yra tvirtai susieti su savotišku Lotynų Amerikos istorijos vystymusi". |
| "Ideological transfiguration ensured that Macondo and the Buendías always were ghosts to some extent, alienated and estranged from their own history, not only victims of the harsh reality of dependence and underdevelopment but also of the ideological illusions that haunt and reinforce such social conditions." |
Ideologinis pokytis užtikrino, kad Makondo ir Buendijos tam tikra prasme visuomet buvo vaiduokliai, susvetimėję ir atitrūkę nuo savo pačių istorijos: ne tik žiauraus neišsivystymo ir priklausymo nuo realybės, tačiau ir ideologinių iliuzijų, kurias sustiprina ir persekioja tokios socialinės sąlygos, aukos." |
| The fate of Macondo is both doomed and predetermined from its very existence. |
Makonodo likimas yra iš anksto nuspręstas bei pasmerktas nuo pat jo egzistavimo pradžios. |
| "Fatalism is a metaphor for the particular part that ideology has played in maintaining historical dependence, by locking the interpretation of Latin American history into certain patterns that deny alternative possibilities. The narrative seemingly confirms fatalism in order to illustrate the feeling of entrapment that ideology can performatively create." |
"Fatalizmas yra tam tikra šios ideologijos metafora, kuri atliko savo rolę išlaikant istorinę priklausomybę, įstumdama Lotynų Amerikos istorijos interpretaciją į tam tikras vėžes, nesuteikiančias alternatyvių galimybių. Naratyvas tariamai patvirtina fatalizmą su tikslu iliustruoti įsprendimą į spąstus, kuriuos ideologija gali performatyviai paspęsti." |
| García Márquez uses colours as symbols. |
Garsija Markesas spalvas naudoja kaip simbolius. |
| Yellow and gold are the most frequently used colors and they are symbols of imperialism and the Spanish Siglo de Oro. |
Geltona ir auksinė - dvi dažniausiai naudojamos spalvos, simbolizuojančios imperializmą ir Ispaniškajį Siglo de Oro. |
| Gold signifies a search for economic wealth, whereas yellow represents death, change, and destruction. |
Auksinė simbolizuoja ekonominės sėkmės paieškas, o geltona reprezentuoja mirtį, pokytį ir destrukciją. |
| The glass city is an image that comes to José Arcadio Buendía in a dream. |
Stiklinis miestas yra vaizdinys, kuris aplanko Chosė Arkadijų Buendiją sapne. |
| It is the reason for the location of the founding of Macondo, but it is also a symbol of the ill fate of Macondo. |
Tai yra vietos, kurioje įkurdinamas Makondas priežastis, bet taip pat ir nelemto Makondo likimo simbolis. |
| Higgins writes that, "By the final page, however, the city of mirrors has become a city of mirages. Macondo thus represents the dream of a brave new world that America seemed to promise and that was cruelly proved illusory by the subsequent course of history." |
Higinsas rašo, jog: "Pasiekus paskutinį puslapį, veidrodžių miestas, vis dėlto tampa miražų miestu. Makondo visgi įkūnija drąsaus naujo pasaulio siekį, kurį Amerika, regisi žadėjo, ir kuris istorijos tėkmėje tebuvo žiauriai įrodytas tesant iliuziniu." |
| Images such as the glass city and the ice factory represent how Latin America already has its history outlined and is, therefore, fated for destruction. |
Tokie įvaizdžiai kaip stiklinis miestas bei ledo fabrikas reprezentuoja, kad Lotynų Amerikos istorija jau yra apibrėžta, taigi pasmerkta destrukcijai. |
